Pastaruosius metus buvome įpratę daugiausiai stebėti TRUMP retoriką ir JAV politikos vingius. Europoje tuo tarpu ekonominiai rodikliai gerėjo ir investuotojai pamiršo kuriam laikui egzistuojančias rizikas euro zonai. Šiuo metu šios rizikos pradeda ryškėti, o euras randa vis daugiau pardavėjų.
Italijos politika
Italija visada buvo politinėje krizėje. Vyriausybės neišsilaiko ilgai šioje šalyje, koalicijos subyra greitai, dažnai prireikia priešlaikinių rinkimų ir pastangų suformuoti vyriausybę sudėtingomis sąlygomis. Po šių kovo 4 dienos rinkimų, išrinkta dabartinė koalicija, dar vadinama ,,euroskeptiška'', kurios manymu, Italijos problemos pasibaigs šaliai pasitraukus iš euro zonos. Iš pradžių investuotojai nepuolė labai nervingai vertinti šių rinkimų, nes esame įpratę prie Italijos politinių pokyčių.
Kuo išskirtinis dabartinis momentas?
Dabartinio konteksto dar vadinti juoda gulbe negalime, tai daugiau pilkoji gulbė. Tai nėra netikėta rinkoms, nes tokio scenarijaus ir buvo galima tikėtis. Klausimas, ar problema su dabartine Italijos valdžia susitvarkys ir tai bus eilinė politinė betvarkė, ar vis dėlto tai gali įtakoti pasaulinę finansų krizę, kuri gali lemti kredito burbulus ir recesiją. Greičiausiai, kad Italija neįtakos globalaus kredito burbulo ar recesijos.
Graikijos istorija. Prisiminimui
Per įvairias Graikijos skolų krizes, kurios prasidėjo 2010, buvo panašių susirūpinimų. Šiuo metu problemos prislopintos, nes TVF ir ES padėjo graikams susitvarkyti. Kuomet Graikijos skolų krizė įsibėgėjo, ECB įsijungusi monetarinių stimulų ir neigiamų palūkanų normų aplinka stipriai pagelbėjo įsiskolinusioms PIIGS šalims (Portugalija, Airija, Italija, Graikija, Ispanija). ECB supirko daug skolų iš šių valstybių. Žvelgiant į dabartinę situaciją, galime apmąstyti šiuos galimus scenarijus:
1) ECB toliau liks monetarinių stimulų ir lengvos monetarinės politikos aplinkoje. Greičiausiai Italijos krizė privers ECB atidėti planus stabdyti monetarinės politikos normalizavimą artimiausiu metu. 2012 metais liepos mėnesį, ECB vadovas Mario Draghi pasisakė: ,, Mūsų mandatas yra daryti viską, kad išsaugoti EUR valiutą. Ir patikėkite, to pakaks.’’ Po šios konferencijos prasidėjo vyriiausybinių obligacijų pajamingumų euro zonoje smukimas iki 2016 vidurio. Italijos ir Vokietijos obligacijų pajamigumo skirtumai traukėsi. Taip pat Ispanijos ir Vokietijos. Pirmadienį, dėl Italjos politinės krizės, pajamingumo skirtumai išsiplėtė stipriai. Tas pats ir su Ispanijos - Vokietijos bondų pajamingumu.
Draghio ultra lengva monetarinė politika, įskaitant masyvią QE programą, kuri padidino ECB balansą nuo 2 trilijonų EUR 2014 pabaigoje iki 4,6 trilijonų šių metų gegužės mėnesį. Tai įtakojo vertybinių popierių, kurie yra iš euro zonos šalių, supirkimas.
ECB oficialus skolinimosi kursas buvo žemiau nulio nuo 2014 birželio mėnesio.
Draghi atstatė euro zonos skolinimosi aktyvumą nuo 2015 metų, tačiau nedaug. Vis dėlto, tas pats netinka Italijai, kurios privataus sektoriaus skolinimasis iš finansinių institucijų (išskyrus ECB) buvo daugiausiai neigiamas nuo 2011 metų antros pusės, o dar labiau padidėjo nuo 2017 vidurio.
2) Target2 išsiskyrimas didėja. Silpna jungtis euro zonos finansų struktūroje gali išsilaikyti nepaisant visų Draghi pastangų subalansuoti disbalansus tarp ekonomikų regione. Disbalansai didėja, pagal Target2 duomenis. Target2 yra tarpbankinių mokėjimų sistema realaus laiko tarptautinių pavedimų vykdymui tarp ES šalių. (Target – trans European automated real time gross settlement express transfer system, ji pakeista į TARGET2 2007metais). Duomenys rodo, kad tarptautinių pavedimų transakcijos regione buvo santykiniai gerai subalansuotos tarp 2008 metų antros pusės iki 2009 metų galo. Tačiau po Graikijos krizės 2010 metais ir įsivyravusios panikos dėl PIIG šalių 2011 metais, pinigai keliauja iš Italijos ir Ispanijos. Daugiausiai jie keliauja į Vokietiją.
Disbalansai didėjo stipriai nuo 2012 liepos Draghio konferencijos. Tačiau šiuo metu jie yra didesni nei kada nors anksčiau, perteklius bendrai siekia 1,3 trilijono EUR Vokietijoje, Suomijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. Kita euro zonos dalis lieka su net deficitu 1 trilijonui EUR.
Pirmasis apie šiuos Target2 disbalansus prabilo Ifo instituto vadovas Hans Werner Sinn straipsnyje 2011 vasario mėnesį. Jis atkreipė dėmesį į labai stipriai padidėjusį Target2 patvirtinimų iš Vokietijos Bundesbank, nuo 5 mlrd EUR 2006 metų gale iki 326 mlrd 2010 gale. Jis taip pat pabrėžė, kad Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos įsipareigojimai siekė 340 mlrd EUR 2011 metų vasario mėnesį. Tai reiškia, kad šioms šalims nusprendus pasitraukti iš euro zonos, Vokietijos įsipareigojimai padidėtų 33 procentais nuo jų neapmokėtų balansų. Wikipedia iki Sinn straipsnio jau pranešė, kad deficitai ar pertekliai euro zonos mokėjimų sistemoje buvo dažniausiai paslėpti neaiškiose pozicijose centrinio banko balansuose.
Naujausi TARGET2 duomenys:
3) Gerai JAV obligacijoms ir doleriui. Italijos politinė krizė padeda prisiminti, kodėl 10 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas juda žemiau nominalaus BVP augimo JAV. Kuomet investuotojai kratosi rizikos ar prisiima riziką, jie perka arba parduoda bondus. Norint pirkti JAV obligacijas, tai reikia daryti doleriais. JAV obligacijų pajamingumas šiuo metu veikiamas daugiau globalios įtakos nei šalies perspektyvų. Normaliais laikais, jis turėtų būti netoli nominalaus BVP, tai yra 4-5% šiuo metu. Šiuo metu priešingai, jis yra mažiau 3 %, tuo tarpu Vokietijos ir Japonijos arti nulio.
Dolerio indeksas brangsta nuo vasario mėnesio 1 dienos. Stiprėjimą gali padidinti ir euro zonos rizikos, todėl turime stebėti, ar Italijos politinė krizė neprives prie rimtos ekonominės krizės.
4) FED sprendimai. Paskutinės FOMC ataskaitos rodo, kad keletas narių jau jaučia susirūpinimą dėl lėtai judančios pajamingumo kreivės. Jie teigia, kad tai buvo labai patikimas indikatorius recesijoms numatyti praeityje. Kitaip tariant, obligacijų pajamingumas neauga taip sparčiai nepaisant to, kad FED didina palūkanų normas. Dabar jau kai kurie FED nariai pasisakė, kad labiau palaipsniškas palūkanų didinimas gali būti reikalingas, jeigu JAV bondų pajamingumas smuks reaguojant į Italijos krizę.
5) Business Insider pranešė, kad ,,Article 75’’ Italijos konstitucijoje nereikalaujama referendumo norint spręsti tarptautinius susitarimus. Tai reiškia, kad šalis turėtų pirmiasiai pakeisti konstituciją prieš rengiant referendumą dėl Italijos pasilikimo ES. Du trečdaliai Italijos parlamento narių žemuose rūmuose turi pritarti konstitucijos pakeitimui tam, kad būtų svarstomas toks įstatymas. Kol kas šis scenarijus sunkiai tikėtinas, nepaisant to, kad Šiaurės lyga ir Penkių žvaigždžių judėjimas padidino savo įtaką ateities balsavimuose parlamente.
Parengė: Dainius Šilkaitis/Forex faktorius analitika