Turbūt daugelis supranta, kad akcijų rinkas šiais laikais galima pasiekti labai įvairiais būdais. Likvidumas derivatyvinio tipo kontraktuose, t.y. CFD ir panašaus tipo, labai stipriai auga. Tačiau šios finansinės priemonės skirtos daugiau prekybai, o ne investavimui ilgam laikotarpiui. Investavimui reikalinga dirbti be finansinio sverto ir daugiau fokusuotis į akcijų pirkimą. Kitaip tariant, akcijų įsigijimas kaip nuosavybės ar turto. Kuo finansų rinkos darosi likvidesnės, tuo daugiau atsiras ir ateityje įvairių derivatyvinių instrumentų ir tai nėra blogai, nes atsiranda daugiau galimybių naudoti skirtingas strategijas.
Reikėtų suprasti vieną dalyką, kad iš tiesų tai nėra didelio skirtumo, kuo prekiausite - ar obuoliais, ar Apple, ar Turkijos lyra, ar EURUSD, rinkose svarbiausia suvokti kontekstą ir eiti kartu su rinka valdant rizikas.
Šį kartą rašinys apie svarbius indikatorius akcijų investavime. Kadangi valiutų rinkose jau kuris laikas nėra didelių trendų, pagrindinis dėmesys šiuo metu SP500 indeksas, kiti akcijų indeksai ir akcijos.
JAV akcijų rinkai nagrinėti yra daugybė informacijos, kuri prieinama kiekvienam. JAV kaip šalis yra išvysčiusi duomenų pateikimo infrastruktūrą tikrai stipriai ir kitoms šalims iš to tik mokytis. Sakyčiau netgi viena iš priežasčių, kodėl JAV kapitalo rinkos tokios stiprios, yra tai, kad pateikiama labai daug duomenų investuotojams ir sąrašas nuolat pildomas, sugalvojami nauji indeksai ir t.t. Kitaip tariant, vyksta nuolatinės gralio paieškos. FED financial accounts geras to pavyzdys. Čia galima matyti, kiek įsigijo akcijų ne finansinės institucijos, finansinės korporacijos. Jis taip pat seka užsakymus (arba pardavimus) iš namų ūkių, mutual fondų, ETFs, institucinių investuotojų, užsienio investuotojų. Bloga žinia yra ta, kad šis indikatorius vėluojantis, nes skelbiamas kas ketvirtį. Vis dėlto, srautų tendencijos gali užsilaikyti ir ilgiau ir gali padėti daugiau suprasti, kas judina akcijų rinkas pagrindinai.
FED kas mėnesį taip pat pateikia mėnesinius rodiklius apie tai, kiek išleista corporate equities. Corporate bonds tiek iš finansinių, tiek ne finansų institucijų. Ten įskaitomi ir IPO bei kiti antriniai išleidimai.
Ką dar svarbu stebėti, norint stebėti pinigų srautus, t.y. kaip. kapitalas juda į/iš akcijų rinkų:
Mergers and Acquisitions. Sujungimai ir įsigijimai. Paprastai M&A aktyvumas didėja kai auga akcijų rinkos ir matome stiprius bulių trendus. Tiesiog esant palankiam kontekstui, įmonių vadovai tampa dar labiau optimistiški ir siekia ar įsigyti naują kompaniją, ar sujungti verslą su kita įmone siekiant ekspansijos. Taip pat, kylančios akcijų vertės gali būti kaip puiki valiuta, kuria finansuojamos šios operacijos. Pavyzdžiui, galima daryti sandorius, kurių metu naudojamos akcijos kaip atsiskaitymo forma. M&A dažniausiai nesumažina akcijų pasiūlos, bet dažniausiai tik papildo bulių sentimentą rinkose. Akcijų kritimo metu dažniausiai susijungimų bei įsigijimų paprastai irgi skaičius krenta.
Gross akcijų išleidimas. FED kas mėnesį skelbia šiuos duomenis, kadangi jie volatilūs, geriausiai stebėti 12 mėnesių sumą. Rodomi duomenys, kiek akcijų išleido finansinės institucijos ir ne finansų institucijos. Pirmosios linkę pritraukti kompanijų vertę per stiprius bulių trendus. IPO metu tikimasi pritraukti daug investuotojų į akcijas, nes bendras sentimentas teigiamas ir laukiama rinkos godumo uždirbti ankstyvoje stadijoje, kuomet akcija tik pradeda kotiruotis. Finansinės korporacijos linkę išleisti akcijas meškų rinkose tam, kad pasididinti kapitalizaciją. Ypatingai tai aktualu finansų krizių metu, kad ir 2008-2009 metais.
Akcijų supirkimai. Vietoj papildomų akcijų išleidimo, kompanijos gali ir supirkinėti savo akcijas. FED ketvirčio duomenys rodo supirkimus. Paskutiniu metu savų akcijų supirkimas buvo daugiau paplitęs, negu akcijų išleidimas. Geriausia stebėti SP500 indekso bendrovių elgesį norint pagauti bendrą trendą.
Savų akcijų supirkimai vienas labiausiai paplitusių dalykų per paskutinius bulių trendus rinkose. Vien nuo 2002-2007 metų SP500 kompanijų supirkimai sudarė apie 1,6 trilijono dolerių. Tuo tarpu FED duomenys tuo pačiu metu rodo, kad supirkimai iš ne finansinių kompanijų sudarė minus 1,4 trilijono USD. Vien nuo 2009 iki 2017 metų, SP500 supirkimai sudarė 3,8 trilijono USD.
ADR. AKcijų išleidimo duomenyse, FED įterpia ir duomenis apie tai, kiek perka užsienio korporacijų akcijų ir investicinių fondų akcijų JAV rezidentai. ADR reiškia American depositary receipts. Amerikiečiai linkę investuoti į užsienio akcijas, tačiau tas aktyvumas paprastai mažėja per recesijas.
Instituciniai investuotojai. FED pateikia duomenis ir apie tai, kiek akcijų superka draudimo kompanijos, gyvybės draudimo kompanijos, privatūs pensijų fondai, valstybiniai pensijų fondai. Ši statistika rodo, kad instituciniai investuotojai buvo didesni akcijų pardavėjai didžiąją laiko dalį imant nuo 1990 metų vidurio. Kitaip tariant, šio tipo bendrovės mažiau linkę naudoti supirkimus, o priešingai daugiau pardavinėja savo akcijas.
Užsienio investuotojai. Užsienio investuotojai linkę dažniausiai pirkti daugiausiai JAV akcijų arti aukščiausių taškų per paskutines keletą bulių rinkų, tai reiškia, kad jų veiksmai gali būti kaip priešingas signalas. Tarkime, jie pardavinėjo aktyviai per 2015-2016 metus, iki pat laiko, kuomet SP pasiekė naujus rekordus 2017 metais.
Mutual funds ir ETF. FED duomenys čia pasitarnauja pamatyti sentimentą, kuriuo vadovaujasi individualūs investuotojai. ETF per pastaruosius metus stipriai populiarėja. Mutual fondų duomenys rodo, kad individualūs investuotojai buvo aktyvūs akcijų pirkėjai per bulių rinkas nuo 1990 metų. Per paskutinę bulių rinką nuo 2009 metų jų pirkimai nėra tokie aktyvūs į mutual fondus, tačiau greičiausiai tai yra todėl, kad daug kapitalo keliauja į ETF fondus. Investment Company institutas pateikia duomenis, kuriuose matyti, kad nuo 2009 iki 2017 metų, akcijų. mutual fondai turėjo net įplaukų 142 milijardus dolerių, tuo tarpu ETF pritraukė 1,4 trilijono USD per tą patį laiko tarpą. Parengė: Dainius Šilkaitis/Forex faktorius analitika
