• Dainius Silkaitis

Monetarines politikos ciklo pasikeitimas ir jo poveikis rinkoms. Perspektyvų analizė

Jau birželio mėnesį FED pradės kiekybinio griežtinimo etapą ( II - ąjį ). Pirmasis etapas buvo 2017 metų spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2019 liepos galo.

Kokios baimės egzistuoja rinkose ir ką reiškia šis griežtinimo ciklas?

Tikėtina, kad toks balanse esamų aktyvų mažinimas gali lemti didesnes palūkanų normas negu būtų tuo atveju, jeigu būtų tik palūkanų didinimas be bondų pardavinėjimo. Šiuo atveju atėjus obligacijų galiojimui, nebus tęsiama, o mažinamas portfelyje esamų obligacijų ir kitų aktyvų kiekis. Tai gali sukurti papildomą spaudimą palūkanų augimui, nes fiksuoto pajamingumo instrumentai (bondai) yra skirti ir naudojami finansuoti iždui ir skolai, kaip ir su nt susieti vertybiniai popieriai. Prieš tai buvusiuose griežtinimo cikluose, išskyrus 2017-2019 metų ciklą, FED didindavo palūkanas be balanso aktyvų mažinimo. Šiuo metu galime sakyti, kad turėsime papildomą pavarą - faktorių, kuris gali lemti rinkų judėjimo skirtumus lyginant su 2017-2019 periodu.

FED nariai nuo metų pradžios labai optimistiškai vertino kontekstą ir jau rengė rinkas šiam kiekybinio griežtinimo etapui - buvo pateikti balanso mažinimo principai.

FED posūkis nuo ultra lengvos monetarinės politikos nuo 2008 metų į šį griežtinimo ciklą yra prasidėjęs procesas ir tai neigiamai veikia akcijų rinkų vertes ir veikia bondų rinką. 2 metų JAV bondų pajamingumas augo nuo 0,73 procento metų pradžioje iki 2,61%. JAV 10 metų bondų pajamingumas šoko nuo 1,52% iki 2,93% per tą patį periodą. SP indeksas ženkliai koreguojasi - beveik 20 procentų nuo rekordinių aukštumų, pasiektų sausio mėnesį. Forward PE rodiklis smuko nuo 21.5 iki 17 per tą patį laikotarpį.

Šiuo metu monetarinės politikos formuotojai turi nemažą dilemą - kaip neperspausti su agresyviu palūkanų normų didinimu ir balanso mažinimu. Tai svarbu, nes tai gali lemti infliacijos suvaldymą, tačiau tuo pačiu ir ekonomikos kietą nusileidimą. Didieji Wall Street bankai prognozuoja 30-40 procentų tikimybę turėti recesiją.

Gegužės 3-4 FOMC paskelbtame protokole matyti, jog FED planuoja ženkliai mažinti balanse esančių turto vienetų kiekius. Tam pritaria visi komiteto nariai.

Pirmi trys kiekybinio griežtinimo mėnesiai. Per birželio - rugpjūčio mėnėsius, FED mažins leisdamas baigtis galiojimui aktyvams, kurių datos sukanka, tai sudarys apie 30 mlrd per mėnesį, dar papildomai su NT susietų ir kito tipo skolos vertybinių popierių už 17,5 mln. Taigi balansas mažės 142,5 bln dolerių per tris mėnesius.

Kiekybinis griežtinimas po rugjūčio. Kas toliau? Toliau nuo rugsėjo mėnesio, tempas greitės iki 60 mlrd USD iždo vertybinių popierių ir kitų po 35 mlrd. Taigi po 95 mlrd per mėnesį ir 1,14 trln USD per 12 mėnesių.

Nėra numatyta pabaigos data ar limitas - kokia suma mažinimui bus maksimali per šią programą. Lakoniškai ataskaitose minima, kad tikslas lėtinti ir mažinti balanse esančių aktyvų skaičių. Jeigu pabaiga būtų 2024 metų gale, tuomet FED balansas mažėtų beveik 2,8 trln USD iki 5,7 trln nuo esamo 8,5 trln USD.

Koks efektas iš viso to galimas rinkoms? Obligacijų rinkoms darys poveikį tai, kaip judės pinigų srautai į šio tipo rinkas. Norint įsigilinti geriau į situaciją, reikia pirmiausiai įvertinti biudžeto deficitą. Mažinant obligacijų portfelį po 95 mlrd per mėnesį, tai lems 1,14 trln USD JAV federaliniam biudžeto deficitui per 12 mėnesių. Deficitas panašus buvo balandžio mėnesį - 1,2 trln USD. Ir tai mažiausias nuo 2020 kovo. Tai galime sakyti, biudžeto deficitas šiuo metu mažėja iki prieš covid lygio. Kodėl taip įvyko? Dėl infliacijos. Jau kitą mėnesį, FED taps jau daugiau pardavėjas nei pirkėjas iždo vertybiniams popieriams. Ir tai yra svarbu, nes iki šiol FED buvo pirkimo pusėje.

Gera naujiena yra tai, kad deficitas ženkliai sumažėjęs nuo pasiekto rekordo 4,1 trln USD, iki dabartinio 1,2 trln USD. Štai ką reiškia infliacija - tai yra nematomas mokestis visuotinai. Viso federaliniai mokesčiai pakilo iki 31,5 procento (balandžio mėnesį lyginant su praeitų metų tuo pačiu periodu), pagrindinai tokį augimą lėmė didelis beveik 54 procentų augimas iš individualias pajamas gaunančių asmenų mokesčių. Taigi, infliacija yra mokestis. Ir tai rodo faktai.

Mokesčiai auga greičiau negu infliacija, ar ekonomika irgi leisis daugiau nei bijoma?

Bloga naujiena yra tai, kad vyriausybei reikės mokėti didesnes palūkanų normas už skolas. Palūkanų mokėjimai kilo į rekordus ir siekė 404,2 mlrd USD per paskutinius 12 mėnesių. Ir šis skaičius augs toliau atspindėdamas palūkanų normų augimą.

Užsienio kapitalo įplaukos. Visgi dėl infliacijos didėja federalinių mokesčių pajamos, kitas FED balansą dengiantis faktorius - masyvūs kapitalo srautai, kurie lemia brangėjantį USD esant rekordiniam einamosios sąskaitos deficitui. Visos užsienio kapitalo įplaukos sudarė 1,34 USD trilijono per paskutinius 12 mėnesių. Privataus kapitalo įplaukos augo iki 1,58 trln USD per šį periodą, nors bendras (ne tik užsienio, bet bendros) net kapitalo įplaukos buvo -238,3 mlrd USD.

Pagrindiniai komponentai per 12 mėnesių kapitalo įplaukoms: obligacijos (634 mlrd USD), iždo vertybiniai popieriai (405 mlrd USD), vyriausybės obligacijos (115 mlrd USD), korporatyviniai bondai (115 mlrd USD), akcijos (-115 mlrd USD), iždo vertybiniai popieriai trumpo periodo (143 mlrd USD), kiti instrumentai (318 mlrd USD).

Bankų užsakymai. Komerciniai bankai buvo didžiausi JAV iždo vertybinių popierių pirkėjai ir kitų vyriausybės obligacijų pirkėjai. Per paskutinius porą metų jų laikomos pozicijos šiuo turtu pakilo iki 1,5 trln USD. Vis dėlto jie gali pradėti mažinti aktyvus portfelyje, nes jie galimai didins apetitą paskolų portfeliui (nes didėja palūkanų normos).

Bondų fondai. Praeiti metai parodė rekordines įplaukas į bondų fondus ir ETF instrumentus. 12 mėnesių suma šių įplaukų pasiekė 1 trln USD per 2020 balandį. Šiais metais matome didesnius kapitalo praradimus (outflows), o ne įplaukas. Jie pasiekė 45,1 mlrd, to pasekoje dėl mažesnės paklausos bondų pajamingumai augo. Klausimas, kada palūkanos augs pakankamai tiek, kad mažmeniniai ir instituciniai bondų pirkėjai pasijungs su savo paklausa. Pastaruoju metu bondų rinka aprimo ir sudaro pojūtį, kad galbūt jau artėja tas laikas.

Per pirmą QT etapą 2017-2019, FED laikomi vertybiniai popieriai mažėjo nuo 4,2 trln iki 3,6 trln USD. QT2 reiškia gerokai agresyvesnį FED - balansas mažės 1 trln per 12 mėnesių. FED stabdė QT etapą, nes prasidėjo ekonomikos lėtėjimas. Dalykai, kurie keitėsi ir kaip keitėsi tada, kad suprasti, kaip gali būti ir dabar:

Pinigų pasiūlos M2 rodiklis rodė indėlių paklausą tokią pačią, kaip ir prieš programą. Bondų pajamingumas augo nuo 2,33 iki 3, 24% lapkričio mėnesį 2018. Tuomet pajamingumai smuko iki 2,02 proc.

Akcijų rinkose Sp500 indeksas buvo volatilus. Nors rinka buvo volatili, iki 2018 metų galo akcijos sugebėjo pabrangti 18,3 procento (laikas nuo QT pradžios iki galo).

Vienas esminių klausimų, kuris neramina rinkas šiuo metu yra tai, ar FED sugebės didindami palūkanų normas ir mažindami infliaciją tai padaryti tuo pačiu išlaikant ekonomikos augimą, išvengiant nuosmukio?

Žinoma, kad šansai tam greičiausiai maži. Jeigu FED politikos formuotojai ne iki galo įvertina JAV ekonomikos stiprumą, tuomet tikėtina, kad nepaisant didinimų, ir toliau turėsime infliacijos augimą. Jeigu jie visitk pervertina ekonomikos potencialą, tuomet turėsime recesiją. Sunku pasakyti, kuri hipotezė teisinga šiuo metu, tačiau papildomo neaiškumo įneša įtampa žaliavų rinkose ir karas Ukrainoje tęsiasi. Šalys mėgina užsitikrinti ir rasti būdų gauti grūdų tiekimą bei kuro. Tuo pat metu turime Kinijos ekonomikos stabdymus , kurie veikia tiekimo grandies ir iškraipo taipogi rinką. Turime didelį volatilumą akcijų ir obligacijų rinkose.

Paanalizuokime veiksmų modelius, kurie gali būti tinkami šiame kontekste. Visų pirmiausia, vertės kompanijos istoriškai tokiuose kontekstuose, kai infliacija aukščiau 3 procentų, generuoja geresnius rezultatus. Investuotojai ieško kokybiškesnių investicijų, šiuo metu įdomu energetika. Verta atkreipti dėmesį į Anglijos, Australijos ir Japonijos akcijų rinkas.

Pardavinėti ir uždirbti kritimo metu iš augimo akcijų šiuo metu atrodo vienas pagrindinių investuotojų pasirinkimų. Arba tiesiog akcijų indeksų, kuriuose svoris didelis augimo akcijoms, kritimo perspektyvos. Reikia laukti taško, kai vertės ir augimo akcijų skirtumas užsidarys ir vėl grįš noras pirkti augimo akcijas. Kol kas ne tas kontekstas vis dar. Atsargiau galbūt reikėtų vertinti kompanijas, priklausančias vartotojų išlaidų kategorijai, nes didėjant infliacijai, vartotojai galimai atsirinks pirkinius pagal prioritetus labiau.

Vertės kompanijos, dividendinės akcijos, sveikatos apsauga taip pat gerai atrodo tokiuose kontekstuose. Tikėtina, kad pinigai vis daugiau plauks ir į fiksuoto pajamingumo instrumentus, kaip obligacijos. Jos buvo pamirštos per pašėlusio augimo akcijoms laiką. Saugumas. Karas Ukrainoje paskatino vyriausybes didini gynybos biudžetus, tačiau saugumas reikalingas ir kitoks - energetinis, cyber, karinė gynyba, maisto tiekimas. Maisto ir energetikos apsirūpinimo poreikiai gali ir toliau ateinantiems mėnesiams lemti žaliavų brangimą. Ilguoju periodu co2 neutrali politika, kibernetinis saugumas, agro kultūrų didesnio derliaus auginimas bus vienos svarbiausių naujienų naujame pasaulyje be karo. Parengė: Dainius Šilkaitis

0 comments

Recent Posts

See All