Į ką labiausiai atkreipti dėmesį 2020 metais sekant dolerio kryptį?

Į ką labiausiai atkreipti dėmesį 2020 metais prekiaujant valiutomis? Konkrečiau daugiau panagrinėsime dolerį galinčius paveikti faktorius. Pateikta asmeninė nuomonė.


Laukiame JAV ir Kinijos prekybos konflikto atomazgos, kuris gali stipriai keisti JAV prekybos defiicitą. 2020 metus, mano nuomone, turėsime prekybos konfliktų atomazgų ir svarbių pamatų ateičiai paklojimo metais. JAV prezidento rinkimai taip pat svarbus įvykis. Tačiau vistik šiuo metu manau, jog prekybos deficito subalansavimas yra esminė sritis, kur reikia kreipti dėmesį. Bus įdomu. EURUSD poroje matome itin mažus intervalus, kuriuose judėjo valiutų pora per visus metus. Tokių mažų intervalų nematyta nuo laikotarpio, kai atsisakyta aukso standarto. Po to sekė išties dideli judėjimai. Istorija nesikartoja, ji rimuojasi, kaip yra pasakęs Markas Tvenas. Pateiksiu analizę, kurioje žingsnis po žingsnio priartėsite iki suvokimo, kodėl reikia stebėti prekybos balansą ir kaip gali keistis dolerio vertė. Žinoma, faktorių yra labai daug, todėl reikalinga sekti duomenis sistemingai.


Pradžioje apie JAV kompanijų pajamas iš užsienio. Tai svarbu, nes nuo to priklauso pelno rezultatai doleriais


Pajamos iš užsienio


Vidutiniškai, SP500 kompanijos uždirba apie pusę savo pajamų ir pelno iš užsienio. Šiuo metu jis siekia apie 43%, prieš pat finansų krizę siekė vidsai netoli 50 procentų. Rodiklis, žymintis SP500 kompanijų pardavimus užsienyje, skaičiuoja tik tokius pardavimus, kai produktas ar paslauga yra pilnai pagaminta ir parduota užsienio valstybėje. Tokių paslaugų ar prekių, kurios pagamintos JAV ir eksportuotos į kitas šalis, kur gautos pajamos, neskaičiuoja.


Pelnas iš užsienio


Standard and Poors pateikia grafikus, kur matyti, kiek procentaliai pelno SP500 kompanijos uždirba užsienyje. National Income and Product accounts of the United States pateikia šiuos duomenis kaip pelną prieš mokesčius iš užsienio šalių. Šis skaičius auga stipriai nuo 3 mlrd USD  1959 metais, kai siekė 5,7% nuo viso pelno, iki beveik 900 mlrd $ 2019 metų gale. 

Taigi 10 procentų dolerio brangimas/pigimas gali sumažinti/ padidinti SP500 bendrovių pelną 5%, turint omenyje, kad pusė pelno uždirbama užsienyje. Standard and Poors rodiklis nerodo eksporto pajamų skaičiuojant pajamas iš užsienio, o sudeda bendrai eksporto pardavimus su vietos pardavimais, poveikis nebus taip lengvai pamatuojamas. Vis dėlto juk eksporto pajamos taip pat veikiamos valiutų svyravimo. Kitaip tariant, nėra vieno įrankio, kuriuo būtų galima labai tiksliai prognozuoti tiek bendrą pelną, tiek ir kiekvienos atskiros kompanijos rezultatus dėl valiutų.


Dar keletas ekonominių komplikacijų, kurias reikia suprasti:


Vėlavimai. Valiutinė įtaka JAV kompanijų pelningumui iš užsienio yra atsispindinti iš karto, kai tik turime stipresnį ar silpnesnį dolerį. Tai iš karto sumažina arba padidina užsienio valiuta uždirbtą vertę doleriais. Iš kitos pusės, poveikis JAV eksportui gali būti vėluojantis, priklausomai nuo to, kaip paklausa užsienyje keičiasi ir kaip eksportuotojai pritaiko savo kainas.


Laimėtojai ir pralaimintys. Ne visada paprasta išskirti laimėtojus ir pralaiminčius skirtingose industrijose, kadangi bet kuri kompanija gali tapti tiek naudos gavėja, tiek pralaimėtoja dėl valiutų svyravimų. Pvz., JAV eksportuotoja, paveikta dolerio stiprėjimo su valiuta, kuria daro verslą kitoje šalyje, gali turėti ir laimėjimą, nes dėl dolerio stiprėjimo pinga importuojamos detalės, reikalingos produktui pagaminti.


Bendras pelnas. Bendras viso verslo poveikis doleriui pingant, dažniausiai būna daugiau teigiamas dėl didėjančių verslo pelno rodiklių.


Silpnas doleris dažniausiai yra geras ženklas JAV bendrovėms, kurios eksportuoja į užsienį. Stiprus doleris, priešingai - verslui, kuris daugiau veiklos vykdo vietinėje rinkoje, tačiau yra priklausomas nuo importuotų prekių ar paslaugų, kurias galima parduoti už tą pačią kainą, kaip anksčiau, nepaisant to, kad savikaina mažėja. Tačiau esant stipriai konkurencinei aplinkai, noras pritraukti naujų klientų, paprastai tą privalumą greitai panaikina.

Taigi, suprasti valiutos poveikį kompanijoms pakankamai lengva, tačiau poveikio mąstą - sunku.

Pajamos. Importas paprastai auga kartu su vietos paklausa atvirose ekonomikose, tai yra tose, kur nemaža dalis prekių ar paslaugų importuojama. Staigus ekonominis augimas kartais pakelia importą, net jeigu vietinė valiuta silpnėja ir importas tampa brangesnis. Taip yra todėl, kad vartotojai sprendimus prima ne tik pagal kainą tokiame kontekste. Valstybės, kur mėginama devalvuoti vietos valiutą siekiant ekonominio stimuliavimo, gali nepasiekti rezultato, nes vietos vartotojai toliau išlaidaus importui, net jeigu jis brangesnis.


Dažnai manoma, kad didelis prekybos deficitas blogai šalies valiutai. Ne visada. Valiuta gali stiprėti nepaisant didėjančio prekybos deficito, jeigu ekonomika yra dideliame pakilime, nes pritraukiama daug užsienio kapitalo, kuris panaikina neigiamą prekybos deficito efektą. Šiuo atveju JAV panaši situacija - dėl maažų mokesčių verslui ir dereguliacinės aplinkos, kapitalo repatriacija atgal į JAV panaikina neigiamą prekybos defiicito efektą. Labai svarbu stebėti, ar keisis JAV prezidentas. Jeigu taip, kokia bus jo politika. 

Einamoji sąskaita. Current account. Einamoji sąskaita įskaito prekybos balansą, t.y. skirtumą tarp prekių bei paslaugų eksporto ir importo.

Deficitas didėjo nuo 1980 metų, kai JAV brango naftos importas ir didėjo automobilių bei semikonduktorių importas iš Japonijos, taip pat didėjanti priklausomybė nuo atvežtinės naftos. 1991 metais grįžta į balansą. Tuomet vėl stipriai pradėjo plėstis ir 2006 metais pasiektas rekordas 207 mlrd USD. Didėjantis importas iš Kinijos turėjo didžiausią įtaką tokiam deficitui. Jis kiek mažėjo po finansų krizės, tačiau lieka didelis.


Finansinės sąskaitos. Tai rodo skirtumą tarp įplaukų ir išlaidų, abi rūšys įskaito tiesiogines investicijas ir portfelio investicijas.

Didėjantis JAV einamosios sąskaitos rodiklis priešingai didino perteklių finansinėse sąskaitose (veidrodinis principas). Šalys, kurios laiko didelį perteklių su JAV, perka didelę dalį JAV aktyvų. Daugiausiai tai Azijos šalys, kurios glaudžiai prekiauja su JAV. Taip pat ir centriniai bankai nori apsisaugoti nuo vietinių valiutų brangimo, todėl perkami doleriai. Taigi kuo didesnį JAV turi prekybos deficitą su kitomis šalimis, tuo daugiau daugelis centrinių bankų perka dolerių siekdami subalansuoti savo mokėjimų balansus, nes jų einamoji sąskaita auga greičiau nei kapitalo sąskaita. Dolerio pirkimas padeda apsisaugoti nuo vietinės valiutos brangimo, kas neigiamai veiktų šalių eksportą.


Daugelis šalių nieko nedarė, kad jų valiutos brangtų prieš USD. Tai būtų paskatinę augti importui, smukti eksportui. Tačiau daugeliui JAV prekybos partnerių tai nebuvo priimtina, todėl jie tiesiog rinkosi kelią akumuliuoti dolerio rezervus. Kitaip tariant, pasirinko valdyti savo valiutos kursą, surišant su USD vietoje to, kad leisti svyruoti laisvai iki tokio taško, kuris subalansuotų jų mokėjimų balansus natūraliai.


Užsienio šalys stipriai turėjo naudos iš JAV prekybos balanso didėjimo. Amerikos eksportas tapo mažiau konkurencingas, tuo tarpu importuoti produktai tapo labai konkurencingi JAV rinkoje. Todėl daugelio šalių centriniai bankai tik ir skatino prekybos deficito didėjimą, nuolat didino dolerių rezervus, kad išvengti vietinių valiutų brangimo. Todėl šiuo metu JAV ekonominė politika vis daugiau tampa itin svarbi visam pasauliui.

Lemiančių faktorių daug. Visame tame nepasimesti padeda nuolatinis domėjimasis rinkomis. Keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia įsidėmėti:

  • Kreipti dėmesį į tai, ką daro centriniai bankai visada labai svarbu. Rinkos įskaičiuoja ateities įvykius, ne praeitį ar dabartį. Taigi turi būti žvilgsnis į priekį - kas bus daroma, kas žadama daryti ateityje.Kai rinkos nereaguoja į dabarties rodiklius ar naujienas, reikia panagrinėti giliau dėl rinkos lūkesčių ateityje.

  • Galbūt yra laukiama kažkokių stiprių pasikeitimų.Prekiaujant valiutomis ar žaliavomis, dažnai sutinkamas grįžimas į verčių zonas, t.y. rinka linkusi koreguotis stipriau. Šie instrumentai labiau cikliški nei akcijų rinkos. Trendai linkę būti trumpesni.



Parengė: Dainius Šilkaitis/forex faktorius analitika



© 2017 copyright by UAB ,,Forex faktorius'', Sėlių g. 33, Vilnius, Lithuania

Appointed representative- Introducer. Financial Conduct Authority: Reference number: 835093. This is a firm that can introduce customers to another firm or members of the firms group, and/or give out certain kinds of marketing material. It must be a representative of a firm authorised by the FCA or PRA, or regulated in the EEA. 

  • White LinkedIn Icon
  • White Twitter Icon
  • White Google+ Icon